suplėšti

suplė́šti (saplėšti B) tr. K 1. H sudraskyti, suplėšyti: ^ Piktiems šunims visad suplėšta oda LTR(Žg). | refl. N. ║ nuardyti, nuplėšti: Suplė́št [reikia] šitą seną [stogą] Nmč. 2. susmulkinti plėšiant, sutrinti: Kultuvais kulia, tai kokis žolyniukas liks, o mašina suplė̃š – an vėjo išeis Nmč. 3. rupiai sumalti: Girnos seniai kaltos, tai rugius pusiau suplė́šė Ml. 4. Lnk suarti (plėšinį): Suplė́šdavo muno augume i plėšimą su žambriu Užv. Dirvonus suplė́šėm i trobikę pasistatėm Krš. Suplė́šė suarė visus pašalius Jdr. Medžius nukirtom, suplė́šėm į dirvą Jdr. Šiaip taip suplėšiau pievą Kt. 5. Mžk pakelti aukštyn: Visos ožkos subėgusios ir uodegas suplėšusios klaus: „Ponali, kas rados?“ Vkš. | refl. tr., intr.: Kam susiplė́šei – užsidenk! Šts. Susiplė́šk aukščiau sijoną, ar nematai, kad padelkos į vandenį merkias?! Vkš. 6. N sudėvėti, sunešioti, sudraskyti: Padaviau naujas kelnes, pažiūriu – jau suplėštos, tik šviečia visos, ir gana! Ds. Merga kai žardas, bet ir rūbus suplėšia, kai an karčių Ds. Parnedėl čebatus suplė́šiau Ktk. ^ Močia kešenius suplėšia nešdama vaikam, o vaikai – kavodami nuo močios Skdt. | refl.: Per metus daug marškinių susiplėšia Ds. 7. CI332, P plėšikaujant įsigyti, sugrobti: Juk namas pastatytas iš suplėštų, iš suvogtų daiktų ir medžiagos, iš sumeluotų lėšų I.Simon. Kaip suplėšti [turtai], teip ir nueina Kin. Suplėšusys tenai nepaseikamą grobį, į Rygą parvežė S.Dauk. Daugybes imtinių sugavęs ir neišsakytą lobį suplėšęs, grįžo jau namo S.Dauk. Laimėjo butą ir anų suplėštus skarbus Jrk37. 8. smarkiai ką padaryti: Suplė́šk (suverpk) kietai, bus greičiau Rm. Gražiai jūs suplė́šiat (sudainuojat) ir be mergų! Ktk. Gal vė[ja]s suplė́š (supūs) lytų? Prk. | refl. tr.: Pusžales vaikai susiplė́šę (nuskynę) uogas Vn. \ plėšti; apiplėšti; atplėšti; įplėšti; išplėšti; paišplėšti; nuplėšti; paplėšti; parplėšti; perplėšti; praplėšti; priplėšti; razplėšti; suplėšti; užplėšti